(g. 1964)
Gimė Vilniuje, tačiau didelę kūrybinio gyvenimo dalį praleidžia Klaipėdos dramos teatre. Nuo 1990-ųjų čia sukūrė dešimtis vaidmenų, kurie buvo ne kartą įvertinti įvairiomis premijomis. Nuo 2001 m. šiame teatre dirba ir režisieriaus asistentu. Be to, nusifilmavo keliose kino juostose. Nuo 2005 metų rudens vaidina „Idioteatro“ komedijoje „Urvinis žmogus“.
Sako: jei gali nerašyti - nerašyk. Dar kartais galvoja, kad kūryba kuriantiems - kaip per sviestą. O dar neretai šaukia, kad "mūsų tik trys milijonai".
Visą tai išgirdęs nesusilaikiau neparašęs. O galėjau:)
P.S. Jūsų pereitą savaitę apsilankė rekordinis skaičius per visą Idioteatro istoriją. Ačiū. Šią dainą skiriame jums. Tendencingai! :)
Taip vyksta prieš kiekvieną naują sezoną. Atrodo viskas taip toli, o paskui paima ir ateina! Todėl ir vėlavome, todėl ir nerašėme, todėl ir rašome dabar!
Kiekvienas naujas sezonas, kaip ir labai laukiama kelionė turi tris stadijas. Pirma, panaši į tą, kai tik nusiperki kelionės bilietą ir atrodo, kad tas momentas kai jau reikės jį panaudoti yra maždaug už kelių šimtų metų. Antra stadija, ateina apytiksliai tada, kai suvoki, kad kelionė jau čia pat (kokią savaitę iki), bet atrodo, na tiek laukiau, nėra kur skubėti, dar palauks. Trečioji stadija sunkiausia ir dažniausiai silpnesnių nervų keliautojams pasireiškia panikos priepuoliais. Žinote, kai kelios valandos iki kelionės paniškai kokį pusvalandį po namus lakstai be jokio tikslo, tada pradedi grūsti visus įmanomus daiktus į lagaminą, protarpiais tarp grūdimo pamąstai kur maždaug yra bilietas, kaip nuvažiuoti iki oro uosto, kur yra raktai nuo durų ir t.t., tada jau viską randi, sudedi, eini pro duris, dažniausiai būtent tuo momentu prisimeni apie pamirštą pasą, bėgi jo, grįžti prie durų, jau nebeturi raktų, palikai ten, kur ėmei pasą, bėgi raktų, grįžti, užrakini duris, įsėdi į taksi, išlipi iš taksi, įlipi į lėktuvą, pakyli... ir atrodo, kad laimingesnis gal niekada ir nebuvai...
Panašioje trečiojoje stadijoje gyvenome dvi savaites ir jau beveik pripratome, nors neslėpsime silpnesnių nervų „idioteatrijoms“ panikos priepuoliai pakartotinai kilo kelis kartus. O dabar, ant pakilimo tako esame ramūs, geri sau, geri jums ir atrodo, kad laimingesni gal niekada ir nebuvom...Kylam!
Tiems kas laukė ir tiems, kas džiagiasi kartu su mumis, visą šią savaitę (iki 08.29) bilietus į visus naujojo sezono spektaklius leidžiame įsigyti su 50% nuolaidą. Tik neužmirškite kasininkei „Tiketoje“ pateikti šios „Idiotiesos“.
Rugsėjo ir spalio spektaklių repertuarą rasite čia ir čia.
O dabar, tris kartus VALIO!
Idioteatras
Gal ir jums taip būna? Man tai kasmet ir vis kartoju, kad jau kitais metais tai nepasikartos. Kalbu apie braškes. Kaskart galvoju, kad na jau šiemet tikrai jų atsivalgysiu taip, kad visus metus nebenorėsiu. Ir kiekvienais metais man tai nepavyksta. Ir ne todėl, kad atsivalgymui man jų tonos reikėtų. Tiesiog kai jau braškės pasirodo turguose galvoju, kad dar truputį per brangios, dar truputį per lenkiškos, dar palauksiu savaitėlę kol braškių sezonas įsibėgės. Ir vos spėju suvokti, kad gal jau laikas imtis to atsivalgymo, sezonas ima ir baigiasi, braškių kainos vėl šokteli į viršų ir lieku nesupratusi, kaip man ir vėl taip nutiko. Vėl pakartoju, kad kitais metais taip tikrai nebeišsidursiu.
Bet gal gyvenime būna taip ne tik su braškėmis. Žinote, kai atrodo dar per anksti, o paskui jau per vėlu, bet niekad laiku.
Ta proga bliūdas braškių iš mano močiutės daržo Žemaitijoje.
